Dar vaikystėje svajojau gyventi prie jūros, o užaugus taip ir atsitiko, kad nutekėjau į Latviją, Rygą. Čia sukūriau nuostabią šeimą, mano vyras Aigars yra latvis, gyvename su jo dviem sūnumis Dāvis ir Kārlis, kurie man padovanojo didžiausią dovaną – galimybę pažinti motinystę.

Mano vaikystė, kaip ir daugelio mano bendraamžių buvo be meilės žodžių, ar švelnių prisilietimų. Gyvenau kartu su savo seneliais, kurie manimi labai rūpinosi. Nors niekada mūsų šeimoje nebuvo sakoma aš tave myliu, vis tik labai jaučiau jų rūpestį ir meilę man. Stiprus sukrėtimas buvo, kai mano diedukas nusprendė savo noru palikti gyvenimą. Ši patirtis užblokavo mano tikruosius jausmus, labai nenorėjau patirti skausmo ir nesąmoningai nusprendžiau geriau nieko nejausti. Bet būtent tas pats diedukas, po daugelio metų, jau palikęs savo kūną, mane pažadino iš nesąmoningo gyvenimo.

Jis atėjo pas mane labai tamsiu mano gyvenimo etapu per vieną sapną, kuris buvo toks realus kaip šis mūsų pasaulis. Toks patyrimas man buvo pirmą kartą gyvenime. Sapne jis buvo toks šviesus ir su meilės žvilgsniu stebėjo mane. Nors aš sapne suvokiau, kad jis miręs, paklausiau  “ką tu čia veiki?” Jis man atsakė “atėjau pasiimti tavęs”. Aš supratau, kad jei jis mane pasiims, aš tikrai mirsiu ir jam atliepiau “bet aš nenoriu mirti”, o jo švelnus balsas ištarė man esminius žodžius “Ieva, tuomet keisk savo gyvenimą”. Kai prabudau, dar bene tris dienas negalėjau atsigauti po šios žinutės. Tuo metu negalvojau, kad kažkaip gyvenu ne taip, bet po sapno suvokiau, kad mano gyvenimas buvo su tiek daug nemeilės sau, pamačiau, kaip aš švaistau savo laiką vakarėliuose, santykiuose su vyrais. Visa tai negalėjo man duoti to, ko labiausiai norėjau – MEILĖS.

Nors mano transformacijos neįvyko staigiai po to sapno, bet šviesos sėkla jau buvo pasėta. Po kiek laiko pajutau stiprų norą pradėti medituoti nors tai tuo metu nebuvo itin populiaru. Dabar aš tvirtai tikiu, kad stiprūs širdies troškimai gyvenimą nukreipia tinkama linkme. Labai greitai sutikau savo pirmąjį mokytoją Valdą Velavičių, kuris mane mokė įvairių meditacijos technikų, išminties iš šventraščių, daug praktikų vykstančių per kūną, kurios leido iškart patirti pokyčius. Jis taip pat man padėjo atverti duris į subtilųjį mistinį pasaulį. Kai jį patyriau ir pamačiau, mano tuometinis protas tiesiog lūžo, nes kas man anksčiau neegzistavo, tapo mano gyvenimo dalimi. Gamtą pamačiau kaip gyvą esybę, grįžo prisiminimai kas aš išties esu, patyriau dvasinį nubudimą ir suvokiau, kad nesu tik kūnas.

Prieš pradedant eiti sąmoningumo keliu, man puikiai sekėsi mano profesinė karjera! Sėkmė mane čia lydėjo 100%, tačiau tuo pačiu metu visiškai nesisekė santykiuose su vyrais. Pamenu, kai kartą mane vadovas pakėlė pareigose, aš su nuostaba paklausiau, kodėl aš gavau šį paaukštinimą, o jis atsakė “nes tu boba su kiaušais”. Staiga supratau, kad aš gyvenime tikrai darau kažką ne taip. Pajutau, kad noriu būti moteriškesnė, švelnesnė, negalėjau priimti savo galingos vyriškos pusės. Tai buvo stipraus susimaišymo laikotarpis: galvoje vis sukosi “kokia aš turiu būti?” ir “kokia noriu būti?”

Mano laimei, labai greitai sutikau mano mokytoją Ramunę Andrijauskę, kurios dėka vėl mano protas lūžo, o širdis atsivėrė. Pirmą kartą sužinojau apie moters ciklą – negalėjau patikėti, kokia tai moterims dovana. Visą sukauptą žinių ir išminties bagažą pradėjau taikyti savo kasdieniniame gyvenime, kuris pradėjo kardinaliai keistis, atsirado daug harmonijos ir grožio vidiniame bei išoriniame pasaulyje. Bene stipriausias lūžis įvyko tada, kai priėmiau savo taip nemylėtą vyrišką energiją. Pamačiau, kad būtent vyriškos energijos galia man padėjo tiek daug pasiekti ir išgyventi visus sunkumus, todėl tik priėmus savo stipriąją pusę, mano moteriška energija išsiskleidė kaip gražiausia gėlė. Tapo aišku, kad atsakymas visada buvo BALANSAS. Priėmiau, kad mano esybė yra tyra ŠVIESA, o kūnas – mano ŠVENTOVĖ. 

Mano augimo kelyje turėjau grįžti į savo traumines patirtis, leisti gyti žaizdoms, sukurti sau saugumą, nepaisant to, kas vyksta išorėje. Kai atsiveria žaizdos, net sunkiausiuose momentuose, sąmoningumas padeda dar labiau save mylėti ir palaikyti. Sąmoningo stebėjimo ir specialių įrankių dėka mano gyvenimo kokybė tapo nepalyginamai tvirtesnė, šviesesnė, su daugiau meilės nei bet kada anksčiau.

Per visus mano sąmoningumo metus mokiausi ir iš kitų nuostabių mokytojų – Mooji, Christopher Erbel, gamtos medicinos, Joe Dispenza ir kitų. Ilgainiui pajutau, kad esu tiek prisipildžiusi savyje meilės ir patirčių, kad atėjo laikas tuo dalintis su kitais. Pradėjau intuityviai vesti meditacijas, moterų ratus. Įgijau stiprių įrankių – emocijų paleidimas, joga, darbas su vidiniu vaiku, regresinė terapija, judesio terapija, koučingas, innerdance. Savo patirtimi pradėjau dalintis internetu vesdama kursus, seminarus, dirbtuves, individualias sesijas moterims. Taip pat organizuoju moterų stovyklas Lietuvoje bei užsienyje.

Šiuo metu mano didžiausias įkvėpimas yra moterų bendrystė, kurios dėka visos kartu galime pereiti ir skausmą, ir džiaugsmą. Ypatingai stovyklose man patinka stebėti kaip kiekvienos moters pasaulyje atsiranda daugiau atvirumo ir tikėjimo, ir kaip mezgasi moterų draugystės. Man džiugu, kad moterų draugystės tęsiasi po stovyklų, jos kuria bendrus projektus ir grožį aplink save.

Esu sertifikuota ICF koučingo specialistė, Yoga Alliance hatha jogos instruktorė, InnerDance Europe Association fasilitatorė. Taip pat esu dalyvavusi įvairiuose mokymuose, kurių įrankius dažnai naudoju: Geštalt terapijos sapnų tyrinėjimas, regresinė terapija, emocijų paleidimas.

O didžiausia mano mokykla – gyvenimas. Esu nuolatinė bei jau 13 metų sąmoninga jo studentė. Tiesa, kartais gerai “pavarau”, kartais tenka kartoti pamokas iš naujo, bet tai pati įdomiausia kelionė. Esu begalo dėkinga mamytei ir tėveliui už didžiausią gyvenimo dovaną – GYVYBĘ.

Aš mus myliu!

Ieva Amala